1

• Nuosprendis Samarijai ir Judui (1–16)

  • Nuodėmės ir maištas veda prie nelaimės (5)

2

• Vargas engėjams (1–11)

• Izraelis vėl bus surinktas draugėn (12, 13)

  • Kraštas skardės nuo žmonių klegesio (12)

3

• Smerkiami vadovai ir pranašai (1–12)

  • Jehovos dvasia pripildo Michėją jėgų (8)

  • Kunigai moko už pinigus (11)

  • Jeruzalė taps griuvėsių krūva (12)

4

• Iškilus Jehovos garbinimo kalnas (1–5)

  • Kalavijai perkalami į noragus (3)

  • „Mes žengsime su Jehovos, savojo Dievo, vardu“ (5)

• Atkurtasis Sionas taps stiprus (6–13)

5

• Valdovas, kuris bus didis visoje žemėje (1–6)

  • Valdovas kils iš Betliejaus (2)

• Izraelio likutis bus kaip rasa ir kaip liūtas (7–9)

• Kraštas bus išvalytas (10–15)

6

• Dievas bylinėjasi su Izraeliu (1–5)

• „Ko Jehova tave prašo?“ (6–8)

  • Teisingumas, ištikimybė, kuklumas (8)

• Izraelio kaltė ir bausmė (9–16)

7

• Izraelio nedorumas (1–6)

  • „Žmogui jo paties namiškiai yra priešai“ (6)

• „Kantriai lauksiu Dievo“ (7)

• Dievas apgins savo tautą (8–13)

• Michėjas meldžiasi Dievui ir jį šlovina (14–20)

  • Jehovos atsakas (15–17)

  • „Koks dievas gali tau prilygti?“ (18)